Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“

Kartu mes galime viską: prisiminimai iš Paluknio skyriaus stovyklos

Kartu mes galime viską: prisiminimai iš Paluknio skyriaus stovyklos

Visi puikiai žinome, jog po smagių renginių, stovyklų jaučiamės pakylėti ir norime ten sugrįžti dar kartą. Įdomu, ar jaučiamės taip pat praėjus mėnesiui, kai visos emocijos jau aprimusios. Perskaityti Vaidos prisiminimus iš Paluknio skyriaus stovyklos ir greit sužinosite atsakymą. 🙂

Lapkričio 28-30 dienomis dalyvavau Paluknio skyriaus „Sniego gniūžtės“ stovykloje. Žinome, kad Paluknys gana tolokai nuo Marijampolės, tikriausiai keista, kaip aš ten nusigavau?

Visų pirma, su paluknietiėmis susipažinau šių metų „Sniego gniūžtės“ skyrių konferencijoje, kuri vyko lapkričio 8-9 dienomis. Konferencijoje susipažinau ir su daugiau žmonių iš kitų skyrių, kur plačiau išgirdau ir apie skyrių mainų programą, kuri mane sudomino, bet pagalvojau – kaip aš ten važiuočiau?.. Tačiau vieną vakarą sulaukiau žinutės iš Paluknio skyriaus narės, kuri pasiūlė sudalyvauti jų organizuojamoje „Sniego gniūžtės“ stovykloje kaip vadoviukei! Aš, be abejo, labai apsidžiaugiau, kad gavau kvietimą atvykti, ir taip mano slapta svajonė išsipildė.

Stovyklos labai laukiau, buvo įdomu į ją vykti vien dėl to, kad ten esančių žmonių visiškai nepažįstu, ir tai didelis iššūkis man – važiuoti į nepažįstamą vietą, susipažinti su nematytais žmonėmis… Didžiausi lūkesčiai važiuojant į stovyklą buvo susipažinti su Paluknio skyriaus nariais, susirasti naujų draugų, ir įgyti daug patirties bei motyvacijos toliau ridenti sniego gniūžtę.

 

Taigi, lapkričio 28d. atvykau į Paluknį, kur viskas ir vyko. Likau nustebus, kaip Paluknio skyriaus gniūžtukai šiltai mane priėmė. Atrodė, jog juos pažinočiau jau ilgą laiką. Buvo keista todėl, nes mes buvome visiškai nepažįstami! O jau visai greitai pradėjome laukti dalyvių, kurie jau rinkosi. Visi buvo truputi pasimetę, nežinojo, ko tikėtis iš šios stovyklos, kokia veikla planuojama… Iš tikrųjų, tai natūralu, nes apie „Sniego gniūžtę“ jie tikriausiai girdėjo tik iš savo draugų, kad vyksta tokia stovykla, ir labai džiugu, kad nebijojo atvykti į pirmąją gniūžtukų organizuojamą stovyklą.

Visiems susirinkus, stovykla pajudėjo gana įprasta eiga. Renkantis dalyviams atlikome keletą metodų, vėliau visi buvo supažindinti su programa ir kas yra „Sniego gniūžtė“ bei LKJBS „Žingsnis“.  Susiskirstę į grupeles, kuriose susipažinome ir smagiai bendravome. Viskas vyko puikiai! Vakare susirinkome į salę, kurioje vyko Bendri užsiėmimai ir žiūrėjome filmą, kuris buvo labai įtraukiantis, verčiantis susimąstyti. Po filmo visi dalyviai ir vadoviukai bei personalas (truputį išvargę po pirmosios) dienos keliavo miegoti.

 

Antrąją dieną kėlėmės su gera nuotaika, ir dar geresne mankšta. Po jos bėgome pusryčiauti, o vėliau Mažosios grupelės, BU, Protmūšis – reikalaujantis proto mankštos, Olimpiada – po proto mankštų reikalaujanti pamankštinti ir savo kūną. Vakarėjant visi dalyviai keliavo į seminarus, jų buvo trys: socialinis – apie konfliktų sprendimus, prevencinis – kurio metu turėjome suvaidinti tam tikras situacijas ir jas aptarti, ir pramoginis – apie hiphopą. Visi dalyviai liko sužavėti šiais seminarais. Po seminarų keliavome į MG, o po jų visų laukė Turn around‘as ir pasakojimas /diskusija apie alkoholiko šeimą.

Buvo labai smagu stebėti, kai visi visi dalyviai susikaupę stebėjo Aroundą ir nebijojo įsitraukti į mini diskusiją. Vėliau vėl visi keliavome į MG, tačiau jų metu visi buvome tylesni, susikaupę… Įėję dalyviai nustebo, nes grupelės buvo šiek tiek kitokios nei visada. Po nuoširdžios MG visi keliavome į bendrąją salę, kur vyko susikaupimo vakaras, kurio metu visi sėdėjo rate. Jo  viduryje iš žvakučių buvo išdėliota graži snaigutė. O stovyklos direktoriukių rankų keliavo žvakė iš rankų į rankas, ir kiekvienas žmogus galėjo išsakyti, ką dabar jaučia, kokios emocijos glūdi jo viduje. Kai kurie buvo pilni emocijų, jog net išspaudė ne vieną ašarą… Vakaras buvo labai gražus, ir jaukus.

 

Štai ir atėjo paskutinė diena. Visi dalyvaujantys stovykloje: tiek dalyviai, tiek personalo nariai nenorėjo keliauti namo. Po „Džojaus“ ir šiltų apsikabinimų tai padaryti buvo dar sunkiau. Tačiau visi pasižadėję susitikti dar kartą, jei ne Paluknio skyriaus stovykloje, tai kitų skyrių, su ašaromis akyse, ar su liūdesiu, iškeliavo namo. Visi žinojo, jog „Sniego gniūžtė“ šį savaitgalį baigėsi. Tačiau manau, jog neverta liūdėti. Visi susitiksime kitais metais, o gal net ir greičiau.

 

Man, šita stovykla davė tikrai daug. Visų pirma, tikrai džiaugiuosi nepabijojusi pasinaudoti proga ir sudalyvauti skyrių mainuose, nes tai yra labai naudingas dalykas, kuris praturtina tave ne tik praktinėmis žiniomis, ne tik motyvacija dirbti toliau dėl tokių stovyklų, bet ir dideliu draugų ratu, kurie pasirodo yra tavo sielos draugai. Nors manei, niekada gyvenime tokių nesutiksi. Kiekviena „Sniego gniūžtės“ stovykla pakeičia kažką manyje. Ir keistas, tačiau malonus jausmas po trijų dienų žengti žingsnį iš mokyklos, ir suvokti, jog šis savaitgalis baigtas, ir toks jausmas, jog po ilgo laiko sugrįžti į realų pasaulį, nes būdama ten, net neturėjau laiko pažvelgti į savo telefoną – kiek dabar yra valandų. Ir  kiekvienam svarstančiam, mąstančiam gniūžtukui siūlau nebijoti sudalyvauti skyrių mainų programoje. Na ir kas, jog jūs nieko kitame skyriuje nepažįstate, taip gal net įdomiau, tiesa?

Ir pats geriausias faktas yra tas, jog šiai stovyklai įvykti susijungė trys „Žingsnio“ skyriai – Paluknio, Vilniaus ir mūsų – Marijampolės.

KARTU MES GALIME VISKĄ!

 

 

10850436_686108261506081_85199367_n 10850780_686108271506080_1551941398_n 10859872_686108264839414_2137354612_n 10847068_686108274839413_431922930_n 10836388_686108258172748_1591684200_n


Warning: Parameter 2 to CommentsInterceptor_RS::flt_comments_clauses() expected to be a reference, value given in /home/giuslt/domains/zingsnis.lt/public_html/wp-includes/class-wp-hook.php on line 298